Kelionė prasideda dar prieš išeinant pro duris

Prisimenu, kaip prieš dešimtmetį rengdamasis kelionei į Romą varčiau gidus, žiūrėjau nuotraukas ir bandžiau įsivaizduoti, kaip iš tikrųjų atrodo Koliziejus. Dabar mano dukra, planuodama kelionę į Japoniją, tiesiog užsideda virtualios realybės akinius ir „vaikšto” po Tokijo gatves. Ji gali įeiti į šventyklą, pasižiūrėti į visas puses, net pajausti erdvės mastą. Ir visa tai – sėdėdama ant sofos mūsų svetainėje.

Virtualūs turai nebėra futuristinė fantazija ar technologijų entuziastų žaislas. Jie tapo praktišku įrankiu, kuris iš esmės keičia tai, kaip mes renkamės kelionių kryptis, planavome maršrutus ir net patiriame kultūrą dar prieš perkant lėktuvo bilietus. Ir tai – ne tik apie patogumą. Tai apie protingesnius sprendimus, mažiau nusivylimų ir, paradoksalu, bet tiesa, apie intensyvesnes realias keliones.

Kodėl virtualus turas nėra tik „pažiūrėti nuotraukas”

Daugelis žmonių vis dar mano, kad virtualūs turai – tai tik pagerinta Google Street View versija. Tačiau skirtumas yra milžiniškas. Kai žiūri nuotraukas ar net 360 laipsnių panoramas kompiuterio ekrane, tu vis tiek lieki stebėtoju. Kai užsidedi VR akinius ir „įžengi” į Louvre muziejų, tavo smegenys pradeda reaguoti visai kitaip.

Neuromoksliniai tyrimai rodo, kad virtualios realybės patirtis aktyvuoja tuos pačius smegenų regionus kaip ir tikra buvimo vietoje patirtis. Žinoma, ne taip intensyviai, bet pakankamai, kad susiformuotų erdvinis suvokimas ir emocinis ryšys su vieta. Tai reiškia, kad po virtualaus turo jūs tikrai prisimenate, kaip vietos išsidėsčiusios viena kitos atžvilgiu, kokio dydžio erdvės, kokia atmosfera.

Praktiškai tai reiškia štai ką: užuot atvykę į Paryžių ir nusivylę, kad Mona Liza yra daug mažesnė nei tikėjotės, o Versalio rūmai – tokie dideli, kad per vieną dieną neįmanoma apžiūrėti, jūs jau žinote, ko tikėtis. Galite realiai suplanuoti, kiek laiko skirti kiekvienai vietai, ką tikrai norite pamatyti, o ką galite praleisti.

Kaip virtualūs turai padeda išvengti brangių klaidų

Pažįstu porą, kuri prieš kelerius metus išleido nemažą sumą atostogoms Santorini. Jie matė nuotraukas su baltais namukais ir mėlynais kupolais, atrodė kaip rojus. Tik atvykę suprato, kad tie gražūs vaizdai – iš labai specifinės salos dalies, o jų viešbutis buvo visai kitoje pusėje, prie juodos smėlio paplūdimio, kuris jiems visai nepatiko. Kelionė kainavo per 3000 eurų, o jie grįžo nusivylę.

Dabar tokių situacijų galima išvengti. Virtualūs turai leidžia ne tik pamatyti lankytinas vietas, bet ir suprasti viso rajono kontekstą. Galite „pavaikščioti” aplink viešbutį, kurį planuojate rezervuoti, pamatyti, kas yra greta, kaip atrodo gatvės, ar yra triukšminga, ar ramu. Kai kurios platformos netgi leidžia pamatyti vaizdus skirtingu paros metu – rytą, dieną, vakare.

Štai keletas konkrečių dalykų, kuriuos galite patikrinti prieš rezervuodami:

Viešbučio lokacija: Ar tikrai yra „prie paplūdimio”, kaip skelbiama, ar reikia eiti 20 minučių per kalnelį? Virtualus turas parodys tikrąją situaciją.

Lankytinų vietų prieinamumas: Jei keliaujate su vaikais ar vyresnio amžiaus žmonėmis, galite iš anksto įvertinti, ar yra daug laiptų, ar kelias yra status, ar yra kur pailsėti.

Tikrasis vaizdas iš kambario: Kai kurie viešbučiai dabar siūlo virtualius turus po kambarius. Taip išvengsite situacijos, kai „vaizdas į jūrą” reiškia, kad pro langą matosi jūros ruoželis tarp dviejų pastatų.

Muziejų ir galerijų išplanavimas: Galite iš anksto suplanuoti maršrutą, kad pamatytumėte tai, kas jums svarbiausia, ir nesugaištumėte laiko klaidžiodami.

Kelionės planavimas tampa strateginiu žaidimu

Virtualūs turai paverčia kelionės planavimą į savotišką strateginį žaidimą – ir tai tikrai gera prasme. Užuot tiesiog sudarę sąrašą vietų, kurias „reikia” pamatyti, galite sukurti tikrai optimizuotą maršrutą, kuris atitinka jūsų interesus, energijos lygį ir kelionės stilių.

Pavyzdžiui, planuodami kelionę į Florenciją, galite virtualiai „apsilankyti” keliuose muziejuose ir suprasti, kurie tikrai jus domina, o kurie – gal ne taip. Galbūt suprasite, kad jums labiau patinka mažesni, intymiški muziejai nei didžiulės galerijos su minios turistų. Arba atvirkščiai – kad jūs būtent norite to didingumo ir masto.

Viena mano draugė taip suplanuodama kelionę į Romą suprato, kad ją labiau domina ne garsiosios turistinės vietos, o mažiau žinomi baroko laikų bažnyčios. Ji virtualiai „aplankė” apie dešimt jų, pasirinko penkias įdomiausias ir sukūrė visiškai unikalų maršrutą, kurio nerastumėte jokiame gide. Grįžo sužavėta ir kupina įspūdžių, kurių neturėjo niekas iš jos pažįstamų.

Virtualūs turai kaip šeimos sprendimų priėmimo įrankis

Kas iš mūsų nėra patyrę situacijos, kai šeimoje kyla ginčai dėl kelionės krypties? Vienas nori į kalnus, kitas – prie jūros, trečias – į didmiestį su muziejais. Virtualūs turai čia tampa puikiu kompromiso ieškojimo įrankiu.

Užuot ginčijęsi abstrakčiai, galite kartu „apsilankyti” keliose vietose ir pamatyti, kas iš tikrųjų kiekvienam patinka. Galbūt paaiškės, kad tas, kuris norėjo į kalnus, iš tikrųjų ieško ramybės ir gamtos, o tai galima rasti ir prie jūros, tik ne populiariausiame kurorte. Arba kad vaikams, kurie atrodė nesuinteresuoti muziejais, iš tikrųjų patinka interaktyvūs mokslo muziejai.

Viena šeima, kurią pažįstu, taip išsprendė ilgametę dilemą. Tėvai norėjo kultūrinės kelionės, paaugliai – nuotykių. Virtualiai tyrinėdami Peruą, visi kartu suprato, kad Maču Pikču siūlo ir kultūrą, ir nuotykį, ir įspūdingą gamtą. Kelionė tapo bendru projektu, kurio visi laukė, o ne kompromisu, kuriuo niekas nebuvo patenkintas.

Praktiniai patarimai pradedantiesiems virtualių turų naudotojams

Jei dar niekada nebandėte virtualių turų arba bandėte, bet patirtis buvo neįspūdinga, štai keletas patarimų, kaip išgauti maksimalią naudą:

Pradėkite nuo paprastų platformų. Nebūtina iš karto pirkti brangių VR akinių. Google Arts & Culture, Airbnb Experiences ar net YouTube 360° video yra puikus būdas pradėti. Naudokite telefoną ar planšetę – jau tai bus daug geriau nei paprastos nuotraukos.

Skirkite tam laiko. Virtualus turas nėra tai, ką reikia daryti skubant. Užsidarykite 30-60 minučių, išjunkite kitus ekranus, įsijunkite geras ausines. Leiskite sau tikrai pasinėrti į patirtį.

Darykite užrašus. Virtualiai tyrinėdami vietą, užsirašykite, kas jums patiko, kas nustebino, kokios kilo mintys. Vėliau, planuodami realią kelionę, šie užrašai bus neįkainojami.

Naudokite virtualius turus kaip pirmąjį atrankos etapą. Jei svarstote tarp kelių kelionių krypčių, virtualiai „aplankykite” jas visas. Tai padės priimti sprendimą, kuris bus pagrįstas ne tik nuotraukomis ir aprašymais, bet ir jūsų asmenine (nors ir virtualia) patirtimi.

Ieškokite turų su garso gidu. Virtualus turas su profesionaliu pasakojimu suteikia daug daugiau konteksto ir padeda geriau suprasti vietos reikšmę bei istoriją.

Kai virtualus tampa realaus kelionės pratęsimu

Įdomus paradoksas: kuo daugiau žmonių naudoja virtualius turus prieš kelionę, tuo intensyvesnė ir prasmingesnė tampa pati kelionė. Tai prieštarauja baimei, kad virtualūs turai pakeis realias keliones. Iš tikrųjų jie jas praturtina.

Kai atvykstate į vietą, kurią jau „matėte” virtualiai, jūs neatvykstate kaip visiškas svetimšalis. Turite orientyrus, supratimą apie erdvę, kontekstą. Tai leidžia jums greičiau pajusti vietą, pastebėti detales, kurias kiti praeina pro šalį, užmegzti gilesnį ryšį su tuo, ką matote.

Be to, virtualūs turai leidžia po kelionės „sugrįžti” į vietas, kuriose buvote. Galite dar kartą „aplankyti” tą nuostabią bažnyčią Romoje, atgaivinti prisiminimus, parodyti draugams ir šeimai ne tik nuotraukas, bet ir patį erdvės pojūtį. Kelionė tampa ne vienkartine patirtimi, bet tęstiniu santykiu su vieta.

Pažįstu moterį, kuri po kelionės į Japoniją reguliariai „grįžta” į Kioto šventyklas virtualiai. Ji sako, kad tai padeda jai medituoti ir išlaikyti tą ramybės jausmą, kurį patyrė ten būdama. Virtualūs turai jai tapo tiltu tarp kasdieniško gyvenimo Lietuvoje ir dvasinės patirties, kurią ji turėjo Japonijoje.

Kai kelionė neįmanoma, bet pasaulis vis tiek pasiekiamas

Būkime sąžiningi – ne visi gali keliauti kada nori. Finansiniai apribojimai, sveikatos problemos, šeimos įsipareigojimai, pandemijos – priežasčių gali būti daugybė. Ir čia virtualūs turai tampa ne tik planavimo įrankiu, bet ir savarankiška verte.

Mano močiutė, kuri dėl sveikatos problemų nebegali keliauti, per virtualius turus „aplankė” Egiptą – šalį, apie kurią svajojo visą gyvenimą. Taip, tai nėra tas pats kaip būti ten fiziškai, bet ašaros, kurios riedėjo per jos skruostus žiūrint į piramides, buvo tikros. Patirtis buvo prasminga ir vertinga.

Virtualūs turai atveria pasaulį žmonėms su negalia, tiems, kurie negali sau leisti brangių kelionių, tiems, kurie turi mažus vaikus ir negali ilgam išvykti. Tai demokratizuoja prieigą prie kultūros ir grožio, kuris anksčiau buvo pasiekiamas tik privilegijuotiems.

Mokytojai naudoja virtualius turus pamokose, kad vaikai galėtų „aplankyti” istorines vietas, apie kurias mokosi. Tai visiškai kitas lygis nei vadovėlių nuotraukos. Vaikai gali „vaikščioti” po Pompėją, „įeiti” į egiptiečių kapavietę, „stovėti” prie Berlyno sienos. Tai ugdo ne tik žinias, bet ir empatiją, pasaulio supratimą, smalsumą.

Kelionė prasideda čia ir dabar

Virtualūs turai nėra kelionių pakaitalas. Jie yra naujas būdas patirti pasaulį – ir prieš kelionę, ir jos metu, ir po jos. Jie yra įrankis, kuris padeda mums priimti protingesnius sprendimus, giliau suprasti vietas, kurias aplankome, ir išlaikyti ryšį su jomis grįžus namo.

Technologijos keičia ne tik tai, kaip mes keliavome, bet ir tai, ką reiškia keliauti. Anksčiau kelionė buvo aiškiai apibrėžtas įvykis – išvykote, patyręte, grįžote. Dabar kelionė gali būti tęstinis procesas, kuris prasideda jūsų svetainėje su VR akiniais, tęsiasi realioje vietoje ir niekada iš tikrųjų nesibaigia, nes galite grįžti virtualiai bet kada.

Tai nereiškia, kad turime mažiau vertinti realias keliones. Priešingai – tai reiškia, kad galime jas vertinti dar labiau, nes geriau suprantame, ką patiriame. Kvapai, skoniai, oro drėgmė ant odos, atsitiktiniai susitikimai su vietiniais žmonėmis – visa tai lieka unikaliai realia patirtimi, kurios jokia technologija negali pakeisti.

Bet tarp tų kelionių, tarp tų akimirkų, kai fiziškai esame kitoje vietoje, virtualūs turai leidžia mums išlaikyti smalsumą, planuoti protingai ir svajoti konkretaus. Ir galbūt būtent tai – sugebėjimas svajoti konkretaus – yra didžiausias virtualių turų dovana. Nes kai žinai, kaip atrodo vieta, į kurią nori nuvykti, kai gali ją beveik pajusti, tavo troškimas ten patekti tampa ne abstrakčia svajonė, bet konkrečiu tikslu, kurį gali planuoti ir įgyvendinti.

Taigi užsidėkite tuos akinius, atidarykite tą programėlę, pradėkite tyrinėti. Pasaulis laukia – ir jis dabar yra arčiau nei bet kada anksčiau.