Kelionės namuose – jau ne fantastika

Prisimenu, kaip prieš kelerius metus draugė pasakojo apie savo svajonę aplankyti Mačų Pikču. Bilietai į Peru, viešbučiai, kelionės draudimas – visa tai kainavo daugiau nei jos trijų mėnesių atlyginimas. Dabar ji gali „nuvažiuoti” ten per pietų pertrauką, užsidėjusi virtualios realybės akinius. Skamba keistokai? Galbūt. Bet virtualūs turai tikrai keičia tai, kaip mes planuojame keliones ir renkamės kryptis.

Technologijos vystosi tokiu greičiu, kad tai, kas dar vakar atrodė kaip mokslinės fantastikos scenarijus, šiandien tampa kasdieniu įrankiu. Virtualūs turai nėra vien pramoga – tai praktiškas būdas ištirti vietą prieš perkant brangius bilietus, galimybė aplankyti vietas, kurios fiziškai neprieinamos dėl sveikatos, finansų ar kitų priežasčių, ir net naujas būdas mokytis geografijos bei istorijos.

Kodėl virtualūs turai tampa vis populiaresni

Pandemija tikrai pagreitino šią tendenciją. Kai pasaulis užsidarė, žmonės ieškojo būdų keliauti neišeidami iš namų. Muziejai pradėjo siūlyti virtualias ekskursijas, turizmo agentūros kūrė 360 laipsnių video turus, o technologijų kompanijos investavo į vis realistiškesnes virtualios realybės patirtis.

Bet ne tik pandemija čia kalba. Yra ir kitų priežasčių. Pirma, kelionės tapo brangios. Vidutinė šeimos kelionė į užsienį gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Antra, ekologinis sąmoningumas – vis daugiau žmonių supranta, kad aviacijos pramonė prisideda prie klimato kaitos ir ieško alternatyvų. Trečia, laiko trūkumas – ne visi turime dvi savaites atostogų, kad galėtume nuskraidinti į kitą žemyno pusę.

Virtualūs turai sprendžia visas šias problemas. Galite „aplankyti” Paryžių per pusvalandį, Tokiją per valandą, o po to dar suspėti pasivaikščioti po Didįjį Kinijos sieną. Jokių eilių oro uostuose, jokių vėluojančių skrydžių, jokių prarastų lagaminų.

Kokie virtualių turų tipai egzistuoja

Ne visi virtualūs turai yra vienodi. Yra keletas pagrindinių kategorijų, ir kiekviena turi savo privalumų bei trūkumų.

360 laipsnių video turai – tai paprasčiausias variantas. Jums nereikia jokios specialios įrangos, tik kompiuterio ar telefono. Tokius turus siūlo daugelis muziejų, nacionalinių parkų ir istorinių vietų. Pavyzdžiui, Luvro muziejus leidžia apžiūrėti savo galerijas internetu, o Google Arts & Culture platforma turi tūkstančius tokių turų iš viso pasaulio. Kokybė būna įvairi – kai kurie turai atrodo kaip paprastos nuotraukos, kiti – labai profesionaliai nufilmuoti su garso komentarais ir interaktyviomis detalėmis.

Virtualios realybės (VR) patirtys – čia jau reikia investuoti į įrangą. VR akiniai kainuoja nuo šimto iki kelių šimtų eurų, priklausomai nuo modelio. Bet patirtis yra visiškai kitokia. Jūs tikrai jaučiatės esantys toje vietoje – galite apsisukti 360 laipsnių kampu, pažvelgti aukštyn, žemyn, pajusti erdvės gylį. Yra VR programų, kurios leidžia „vaikščioti” po Romą, „nardyti” prie Didžiojo barjerinio rifo ar net „skristi” virš Himalajų.

Gyvos virtualios ekskursijos su gidu – tai santykinai nauja tendencija. Vietinis gidas realiu laiku veda jus po miestą ar muziejų per vaizdo skambutį. Galite užduoti klausimus, paprašyti parodyti konkrečias detales, bendrauti su gidu. Tai kainuoja daugiau nei įprasti virtualūs turai (paprastai 10-50 eurų už ekskursiją), bet patirtis yra daug asmeninė ir interaktyvi.

Papildytos realybės (AR) programėlės – šios leidžia matyti virtualius objektus tikrame pasaulyje per telefono kamerą. Pavyzdžiui, galite „pastatyti” Eifelio bokštą savo svetainėje ir apvaikščioti jį iš visų pusių. Arba nuskenuoti istorinę vietą ir pamatyti, kaip ji atrodė prieš šimtmečius.

Kaip virtualūs turai padeda planuojant tikras keliones

Štai kur virtualūs turai tampa tikrai praktiški. Prieš kelerius metus planavau kelionę į Barseloną. Žinojau, kad noriu aplankyti Sagrada Familia, bet nežinojau, ar verta pirkti brangesnį bilietą su prieiga į bokštus. Radau virtualų turą, kuris leido „pakilti” į vieną iš bokštų ir pamatyti vaizdus. Supratau, kad man tai labai svarbu, ir nusprendžiau investuoti į brangesnį bilietą. Kelionėje nenusivyliau.

Virtualūs turai leidžia:

Ištirti apgyvendinimo vietą – daugelis viešbučių ir Airbnb būstų dabar siūlo virtualius turus. Galite pamatyti tikrą kambarį, ne tik atrinktas nuotraukas. Tai padeda išvengti nemalonių staigmenų.

Suplanuoti maršrutą – kai „aplankote” kelias lankytinas vietas virtualiai, geriau suprantate, kiek laiko kiekvienoje norėsite praleisti, kokia tvarka jas lankyti, ar verta pirkti specialius bilietus.

Nuspręsti, ar vieta tikrai jums įdomi – galbūt matėte nuostabias nuotraukas kokio nors muziejaus, bet virtualus turas parodė, kad jis iš tikrųjų labai mažas ir neįspūdingas. Arba atvirkščiai – vieta, kuri neatrodė tokia įdomi nuotraukose, virtualiai pasirodė nuostabi.

Pasiruošti su vaikais – jei keliausite su mažais vaikais, virtualūs turai padeda jiems pasiruošti. Vaikai gali „aplankyti” vietą iš anksto, sužinoti apie ją, ir tikroje kelionėje bus labiau susidomėję ir mažiau išsigandę naujos aplinkos.

Praktiniai patarimai pradedantiesiems

Jei niekada nesate bandę virtualių turų, štai keletas patarimų, kaip pradėti:

Pradėkite nuo nemokamų variantų. Google Earth turi funkcija „Voyager”, kuri siūlo šimtus kuratorių parinktų turų po įvairias pasaulio vietas. YouTube pilnas 360 laipsnių video turų – tiesiog ieškokite „360 tour” ir vietos pavadinimo. Daugelis muziejų ir nacionalinių parkų turi nemokamus virtualius turus savo svetainėse.

Jei turite šiek tiek biudžeto, apsvarstykite įsigyti paprastus VR akinius. Nereikia iš karto pirkti brangiausio modelio. Google Cardboard ar panašūs kartoniniai akiniai kainuoja vos keliolika eurų ir veikia su jūsų telefonu. Tai geras būdas išbandyti technologiją prieš investuojant į brangesnę įrangą.

Geriausi ištekliai virtualių turų paieškai:

Google Arts & Culture – milžiniška kolekcija muziejų, galerijų ir istorinių vietų turų. Viskas nemokamai, kokybė puiki.

AirPano – nuostabūs 360 laipsnių video turai iš paukščio skrydžio perspektyvos. Galite „skristi” virš Mačų Pikču, Islandijos krioklių, Dubajaus dangoraižių.

YouVisit – platforma, kurioje universitetai, muziejai ir turistinės vietos talpina savo virtualius turus. Daug interaktyvių elementų.

National Geographic VR – jei turite VR akinius, tai privaloma programėlė. Galite „nueiti” į Antarktidą, „įlipti” į Maču Pikču, „nardyti” su rykliais.

Ar virtualūs turai pakeičia tikras keliones?

Trumpas atsakymas – ne. Ilgesnis atsakymas – priklauso nuo to, ko ieškote.

Virtualūs turai negali atkurti visko. Jie negali perteikti kvapų – gatvės maisto Bankoke, jūros druskos Santorini, gėlių Amsterdamo turguje. Negali perteikti temperatūros, oro drėgmės, vėjo. Negali perteikti fizinio nuovargio po visos dienos vaikščiojimo po Romą ar pasitenkinimo jausmo, kai pagaliau pasiekiate kalno viršūnę.

Bet svarbiausia – jie negali perteikti atsitiktinių susitikimų, netikėtų atradimų, spontaniškų nuotykių. Kai keliaujate fiziškai, niekada nežinote, ką sutiksite, ką atrasite, kaip jūsų planai pasikeis. Tai ir yra kelionių grožis.

Tačiau virtualūs turai turi savo vietą. Jie puikiai tinka:

Žmonėms su ribotu judėjimu ar sveikatos problemomis, kurie negali fiziškai keliauti.

Moksleiviams ir studentams, studijuojantiems istoriją, meną ar geografiją.

Žmonėms, planuojantiems brangią kelionę ir norintiems būti tikri, kad pasirinko teisingą kryptį.

Tiems, kurie nori „aplankyti” pavojingas ar sunkiai prieinamas vietas – Everesto viršūnę, Černobylio atominę elektrinę, giliausias vandenyno vietas.

Ateities perspektyvos ir naujos galimybės

Technologijos tik tobulėja. Jau dabar kai kurios kompanijos eksperimentuoja su haptine grįžtamąja reakcija – tai reiškia, kad galėsite ne tik matyti ir girdėti, bet ir „paliesti” virtualius objektus per specialias pirštines ar kostiumus. Kitos kuria kvapų generatorius, kurie galėtų atkurti vietų kvapus.

Dirbtinis intelektas taip pat keičia žaidimo taisykles. Jau yra AI gidų, kurie gali atsakyti į jūsų klausimus apie bet kurią vietą realiu laiku, pritaikyti turą pagal jūsų interesus, net „kalbėti” jūsų kalba, nepriklausomai nuo to, kur esate.

Įdomu tai, kad kai kurios šalys pradeda naudoti virtualius turus kaip rinkodaros įrankį. Islandija, pavyzdžiui, sukūrė nuostabius VR turus po savo nacionalinius parkus, tikėdamasi pritraukti daugiau turistų. Ir tai veikia – žmonės, „aplankę” Islandiją virtualiai, dažniau nusprendžia ten nuvykti fiziškai.

Yra ir kitas aspektas – virtualūs turai gali padėti apsaugoti trapias vietas. Jei milijonai žmonių gali „aplankyti” Mačų Pikču virtualiai, galbūt mažiau žmonių ten važiuos fiziškai, ir vieta bus mažiau nusidevėjusi. Kai kurie archeologai ir konservatoriai jau kalba apie tai, kad kai kurias labai trapias vietas reikėtų uždaryti fiziniam turizmui ir palikti tik virtualų priėjimą.

Kai ekranas tampa langu į pasaulį

Virtualūs turai nėra tobulas tikrų kelionių pakaitalas, ir niekas taip netvirtina. Bet jie yra vertingas įrankis – planavimo padėjėjas, mokymo priemonė, galimybė tiems, kurie kitaip negalėtų keliauti, ir naujas būdas pažinti pasaulį.

Pats vis dar planuoju tikras keliones. Bet dabar prieš kiekvieną kelionę praleidžiu valandą ar dvi tyrinėdamas vietą virtualiai. Tai padeda man geriau pasiruošti, išvengti turistų spąstų, atrasti mažiau žinomas, bet įdomias vietas. O kai negaliu keliauti – dėl laiko, pinigų ar kitų priežasčių – virtualūs turai leidžia man bent trumpam pabėgti iš kasdienybės.

Galbūt svarbiausias dalykas, kurį supratau tyrinėdamas virtualius turus, yra tai, kad kelionės – fizinės ar virtualios – yra apie smalsumą. Apie norą sužinoti, kaip gyvena kiti žmonės, kaip atrodo kitos vietos, kaip skiriasi kultūros. Ir kol mes išliksime smalsūs, kol norėsime tyrinėti ir mokytis, nesvarbu, kokias technologijas naudosime – mūsų pasaulis liks didelis, įdomus ir vertas pažinimo.