Kelionės be bagažo: kaip ekranas tapo nauju kelionių bilietu

Prisimenu, kaip prieš kelerius metus draugė pasakojo apie savo svajonę aplankyti Luvrą. Kaupė pinigus, planavo maršrutus, skaičiavo dienas iki kelionės. Paskui atėjo pandemija, ir viskas sustojo. Bet ji nepalūžo – atsisėdo prie kompiuterio ir… aplankė Luvrą. Virtualiai. Iš pradžių maniau, kad tai tik laikinas pakaitalas, kažkoks surogatinis patyrimas. Klydom abu – ir aš su savo skepticizmu, ir ji su nuomone, kad tai tik „laikinai”. Virtualūs turai tapo ne laikinu sprendimu, o visiškai nauja kelionių dimensija.

Šiandien virtualūs muziejų ir miestų turai nėra vien technologinė naujovė ar pramoga uždarytų sienų laikais. Tai rimtas įrankis, keičiantis požiūrį į kelionių planavimą, švietimą ir net kultūrinį turizmą. Žmonės nebevažiuoja aklai į nežinomą vietą – jie pirmiausia ją „išbando” virtualiai, pasirenka, kas tikrai verta dėmesio, o tik tada perka tikrus bilietus. Arba nenuperka – ir tai irgi visiškai normalu.

Kodėl virtualūs turai nėra tik „geriau nei nieko”

Ilgai maniau, kad virtualus turas yra kaip žiūrėti kulinarinę laidą, kai esi alkanas – mato akys, bet valgo ne. Bet realybė daug sudėtingesnė ir įdomesnė. Virtualūs turai turi savų pranašumų, kurių fizinės kelionės paprasčiausiai negali pasiūlyti.

Pirmiausia – prieiga. Ne visi gali nuvažiuoti į Romą ar Tokiją. Kalbame ne tik apie pinigus, nors jie, žinoma, svarbu. Yra žmonių su judėjimo negalia, lėtinėmis ligomis, šeimyninėmis prievolėmis. Yra mokytojų, norinčių parodyti mokiniams Koliziejų per istorijos pamoką, bet neturinčių biudžeto klasės ekskursijai į Italiją. Virtualūs turai atidaro duris tiems, kam jos anksčiau buvo uždarytos.

Antra – laikas ir lankstumas. Galite „aplankyti” penkis muziejus per vieną savaitgalio popietę, neišeidami iš namų. Galite sustoti ties kiekvienu eksponatu tiek, kiek norite, nesijausdami kalti, kad laikote grupę. Galite grįžti į tą patį kambarį dešimt kartų, jei kažkas jus ypač sužavėjo. Bandykite tai padaryti tikrame Ermitaže, kur kiekviename kambaryje jūsų laukia dar dvidešimt.

Trečia – edukacinė vertė. Geri virtualūs turai dažnai siūlo papildomą informaciją, kurią tikrame muziejuje gautumėte tik su brangiu privačiu gidu. Interaktyvūs elementai, papildoma realybė, istorinės rekonstrukcijos – visa tai praturtina patirtį būdais, kurie fizinėje erdvėje būtų neįmanomi arba per brangūs.

Nuo Google Street View iki pilnos imersijos: technologijų spektras

Virtualūs turai nėra vienalytė masė. Tai diapazonas nuo paprasčiausių 360 laipsnių nuotraukų iki sudėtingų VR patirčių, reikalaujančių specialios įrangos.

Paprasčiausia forma – tai statiniai 360° vaizdai, kuriuos galite rasti Google Arts & Culture platformoje. Tiesiog naršote pelės pagalba, lyg būtumėte fiziškai toje vietoje. Nereikia jokios specialios įrangos, veikia bet kuriame kompiuteryje ar telefone. Tai puikus būdas pradėti, ypač jei technologijos jums nėra stiprioji pusė.

Aukštesniame lygyje – interaktyvūs turai su gidu. Kai kurie muziejai siūlo tiesioginius vaizdo turus, kuriuos veda tikri gidai. Galite užduoti klausimus, paprašyti parodyti konkrečius eksponatus, bendrauti su kitais dalyviais. Tai artimiausia virtualaus pasaulio alternatyva tikram turui su gidu.

Paskui eina papildyta realybė (AR). Nukreipiate telefono kamerą į savo svetainę, ir staiga ten atsiranda virtualus Egipto piramidės modelis, kurį galite apžiūrėti iš visų pusių. Arba nuskenuojate muziejaus brošiūrą, ir ant jos „atgyja” istoriniai personažai, pasakojantys savo istorijas.

Viršūnėje – virtuali realybė (VR) su specialiais akiniais. Čia jau kalbame apie pilną imersiją. Užsidedate VR akinius ir atsidūrėte Versalio rūmų salėje. Galite vaikščioti (arba bent jau taip jaustis), apsidairyti visomis kryptimis, kartais net „paliesti” objektus. Kai kurios VR patirtys leidžia keliauti laiku – pavyzdžiui, pamatyti, kaip atrodė senovės Romos forumas jo šlovės dienomis.

Kur pradėti: geriausios platformos ir ištekliai

Jei dabar galvojate „gerai, skamba įdomiai, bet nuo ko pradėti?”, turiu gerų naujienų – pasirinkimų yra daugybė, ir daugelis jų visiškai nemokami.

Google Arts & Culture yra akivaizdus pirmasis žingsnis. Ši platforma bendradarbiauja su daugiau nei 2000 muziejų ir galerijų visame pasaulyje. Galite „vaikščioti” po Metropoliteno muziejų Niujorke, Van Gogo muziejų Amsterdame ar net po Didžiąją Kinų sieną. Sąsaja intuityvi, veikia gerai, ir – kas svarbiausia – visiškai nemokama. Yra net mobilių aplikacijų, leidžiančių naudoti AR funkcijas.

Airpano.com specializuojasi aukštos kokybės 360° panoramose iš paukščio skrydžio. Jei norite pamatyti Barseloną, Paryžių ar Islandiją iš drono perspektyvos, tai puiki vieta. Vaizdo kokybė stulbinanti, ir jaučiatės tarsi skristumėte.

YouVisit turi didžiulę universitetų, miestų ir turistinių vietų kolekciją. Ypač naudinga, jei planuojate studijas užsienyje arba norite „apsilankyti” būsimoje kelionės vietoje prieš perkant bilietus.

Muziejai vis dažniau kuria savo virtualias patirtis. Britų muziejus, Smithsonian, Ermitažas – visi turi nuostabias virtualias ekskursijas savo svetainėse. Verta tiesiog paieškoti „[muziejaus pavadinimas] virtual tour” ir dažniausiai rasite kažką įdomaus.

Jei esate pasirengę investuoti į VR akinius, Oculus (dabar Meta Quest) turi specialią skiltį kelionių ir kultūros patirtims. „Wander” aplikacija leidžia keliauti po visą pasaulį naudojant Google Street View VR formatu. „National Geographic Explore VR” nukelia jus į ekspedicijas po egzotiškas vietas.

Kaip virtualūs turai keičia tikrų kelionių planavimą

Štai kur tampa tikrai įdomu. Virtualūs turai nėra tikrų kelionių priešas – jie tampa jų partneriu. Pažįstu žmonių, kurie prieš vykdami į Paryžių „aplankė” visus pagrindinius muziejus virtualiai, sudarė prioritetų sąrašą ir taip sutaupė begalę laiko vietoje.

Viena mano pažįstama šeima planavo dviejų savaičių kelionę po Italiją. Prieš išvykdami, jie praleido kelis vakarus „lankydamiesi” skirtinguose miestuose virtualiai. Vaikai galėjo pamatyti, kur jie vyks, kas sumažino nerimą dėl nežinomybės. Tėvai galėjo realistiškiau įvertinti, kiek laiko skirti kiekvienai vietai. Pavyzdžiui, suprato, kad Florencijos Uficių galerija yra daug didesnė, nei manė, ir skyrė jai ištisą dieną vietoj pusės.

Virtualūs turai taip pat padeda išvengti nusivylimo. Kiek kartų girdėjau istorijų apie žmones, nuvažiavusius į garsią vietą ir nusivylusius, nes ji buvo ne tokia, kokią įsivaizdavo? Virtualus išankstinis apsilankymas padeda suformuoti realistiškus lūkesčius.

Be to, virtualūs turai puikiai tinka „post-trip” patirčiai. Grįžote iš kelionės ir norite dar kartą pamatyti tą nuostabų paveikslą, prie kurio spėjote praleisti tik penkias minutes, nes muziejus jau užsidarinėjo? Virtualus turas leidžia grįžti ir praleisti tiek laiko, kiek norite.

Praktiniai patarimai maksimaliai patirčiai

Gerai, turite platformą, turite laisvo laiko, bet kaip iš virtualaus turo išspausti maksimumą? Štai keletas patarimų, kuriuos išmokau per metus eksperimentų.

Pirma, investuokite į padorias ausines. Geras garsas pakeičia viską. Daugelis virtualių turų turi puikų garso takelį – muziejaus aplinkos garsai, gido pasakojimas, istorinė muzika. Su pigiais kompiuterio garsiakalbiais praleidžiate pusę patirties.

Antra, raskite tinkamą laiką ir vietą. Neveikia virtualus turas, jei kas penkias minutes jus kažkas trukdo. Išsijunkite telefoną, užsidarykite kambaryje, pasakykite šeimos nariams, kad jums reikia valandos ramybės. Tai ne Youtube vaizdo peržiūra – tai patirtis, reikalaujanti dėmesio.

Trečia, neskubėkite. Didžiausia virtualių turų klaida – bandyti „pamatyti viską” per 20 minučių. Geriau pasirinkite vieną muziejaus sparnelį ar miesto rajoną ir tyrinėkite jį atidžiai, nei skubėkite per viską paviršutiniškai.

Ketvirta, darykite užrašus ar ekrano kopijas. Radote ką nors ypač įdomaus? Užsirašykite. Tai pravers, jei vėliau norėsite daugiau sužinoti arba planuosite tikrą kelionę.

Penkta, jei naudojate VR akinius, darykite pertraukas. VR liga yra reali, ir niekas nenori praleisti valandos po virtualaus Luvro turo jausdamasis blogai. 20-30 minučių sesijos su pertraukomis – optimalus variantas.

Šešta, tyrinėkite su draugais ar šeima. Daugelis platformų leidžia dalytis nuorodomis ar net „keliauti” kartu. Virtualus turas su draugu kitame mieste ar šalyje gali būti puikus būdas praleisti laiką kartu, net būnant toli.

Švietimo revoliucija: virtualūs turai mokykloje ir universitete

Dirbu su keliais mokytojais, ir jų istorijos apie virtualių turų naudojimą pamokose tiesiog įkvepiančios. Viena istorijos mokytoja pasakojo, kaip jos mokiniai „lankėsi” Anne Frank namuose Amsterdame. Skaityti apie Holokaustą vadovėliuose – viena, bet „vaikščioti” po tikrus slėptuves, kur Anne rašė savo dienoraštį – visiškai kitas patyrimo lygis.

Geografijos pamokose galite „nuvažiuoti” į Amazonės atogrąžų mišką, „įlipti” į aktyvų ugnikalnį, „panarduoti” prie Didžiojo barjerinio rifo. Meno istorijos studentai gali analizuoti Mikelandželo „Adomą” Siksto koplyčioje tokiu detalumu, kokio niekada nepasiektų tikrame vizite, kur tūkstančiai turistų stumdo vienas kitą.

Universitetai naudoja virtualius turus architektūros, archeologijos, meno istorijos kursuose. Studentai gali „dalyvauti” kasinėjimuose Egipte, „tyrinėti” gotines katedras iš vidaus ir išorės, „lankyti” privatines kolekcijas, kurios paprastai neprieinamos visuomenei.

Bet čia ne tik apie formalų švietimą. Virtualūs turai demokratizuoja žinias. Žmogus iš mažo Lietuvos miestelio gali turėti tokią pat prieigą prie pasaulio kultūros lobių kaip ir kas nors, gyvenantis Niujorke ar Londone. Tai keičia žaidimą.

Ateitis jau čia: kur link judame

Technologijos nestovi vietoje, ir tai, kas šiandien atrodo įspūdinga, rytoj bus tik pradžia. Dirbtinis intelektas jau dabar kuria personalizuotus turus, prisitaikančius prie jūsų interesų. Pasakote, kad jus domina renesanso menas, ir AI sudaro maršrutą per muziejų, akcentuodamas būtent tuos kūrinius, praleidžiant tai, kas jums mažiau įdomu.

Haptinė (lytėjimo) grįžtamoji reakcija ateina į VR. Netrukus galėsite ne tik „matyti” senovinę skulptūrą, bet ir „pajusti” jos tekstūrą. Kvapų technologijos, nors dar eksperimentinės, gali pridėti dar vieną pojūčių sluoksnį – įsivaizduokite virtualų turą po prancūzišką kepyklą, kur tikrai jaučiate šviežių kruasanų kvapą.

Socialiniai virtualūs turai tampa vis populiaresni. Užsiregistruojate į turą, ir jūsų avatarą prisijungia prie kitų žmonių avatarų iš viso pasaulio. Kartu „vaikščiojate” po Versalį, diskutuojate apie meną, keičiatės įspūdžiais. Tai kaip grupinė ekskursija, tik be fizinio nuovargio ir su žmonėmis iš visų kontinentų.

Kai kurie muziejai eksperimentuoja su hibridiniais modeliais. Perkate bilietą į virtualų turą, bet jis suteikia jums ir nuolaidą tikram vizitui. Arba atvirkščiai – perkate tikrą bilietą ir gaunate prieigą prie išplėstos virtualios patirties, kuri praturtina jūsų fizinį apsilankymą.

Blokų grandinės technologija leidžia kurti skaitmeninę nuosavybę. Galbūt netrukus galėsite „įsigyti” virtualų suvenyrą iš virtualaus turo – unikalų NFT, patvirtinantį jūsų „apsilankymą” ir palaikantį muziejų finansiškai.

Kai ekranas tampa langu į pasaulį

Virtualūs turai nėra tobulas tikrų kelionių pakaitalas, ir niekada tokie nebus. Niekas nepakeis tikro saulės šviesos jausmo ant odos Romos gatvėse, tikro espreso skonio Florencijos kavinėje, tikro susižavėjimo stovint prieš Monet paveikslą Orsė muziejuje. Bet tai ir nėra tikslas.

Virtualūs turai yra papildomas įrankis mūsų kelionių arsenale. Jie leidžia keliauti tiems, kas kitaip negalėtų. Jie padeda geriau planuoti tikras keliones. Jie pratęsia ir praturtina mūsų patirtį po grįžimo. Jie atidaro duris į vietas, kurios fiziškai nepasiekiamos – istorines rekonstrukcijas, privatizuotas kolekcijas, pavojingas ar tolimas vietas.

Geriausias požiūris – ne „arba-arba”, o „ir-ir”. Naudokite virtualius turus kaip įkvėpimą būsimoms kelionėms. Naudokite juos kaip būdą „aplankyti” vietas, į kurias niekada nenuvažiuosite fiziškai. Naudokite juos kaip edukacinį įrankį sau ir savo vaikams. Naudokite juos kaip būdą dar kartą patirti vietas, kuriose jau buvote.

Pasaulis tapo prieinamesnis nei bet kada anksčiau. Ne todėl, kad kelionės atpigo (nors kai kuriomis kryptimis taip), o todėl, kad technologijos suteikė mums naujų būdų jį patirti. Ir tai, tiesą sakant, gana nuostabu. Taigi įsijunkite kompiuterį, pasirinkite vietą, kurioje visada norėjote apsilankyti, ir pradėkite kelionę. Bagažas nebūtinas.