Kodėl bankai nepasakoja visko iš karto

Žinot, kai pirksiu pirmą būstą, buvau tikras, kad kredito įmoka – tai kažkas nekintamo, tarsi gamtos dėsnis. Pasirašai sutartį, ir tiek. Bet gyvenimas greitai pamokė kitaip. Po metų atsirado vaikas, žmona liko vaiko priežiūros atostogose, ir ta „normali” įmoka staiga tapo labai juntama. Tada ir prasidėjo mano kelionė po bankus ir finansų konsultantų kabinetus.

Įdomiausia, kad daugelis sprendimų, kuriuos sužinojau, banko darbuotojai niekada nepasiūlė patys. Ne todėl, kad būtų blogi žmonės – tiesiog jiems tai neapsimoka. Kiekvienas įmokos sumažinimas bankui reiškia mažesnes pajamas. Todėl šiandien noriu pasidalinti tuo, ką išmokau per kelerius metus – kaip realiai sumažinti kredito įmoką, neprarandant tos vertingos kredito istorijos, kurią taip sunkiai kurei.

Refinansavimas: kai kitas bankas tampa tavo geriausiu draugu

Pirmasis ir galbūt akivaizdiausias būdas – refinansavimas kitame banke. Bet čia yra daug niuansų, apie kuriuos niekas nekalba. Kai 2019-aisiais pirmą kartą bandžiau refinansuoti savo būsto kreditą, maniau, kad tiesiog reikia rasti banką su mažesne palūkanų norma. Koks naivumas!

Pirma, refinansavimas veikia geriausia, kai esi išmokėjęs bent 20-30% pradinio kredito. Kodėl? Nes tada tavo turto ir skolos santykis tampa patrauklesnis kitiems bankams. Antra – tavo kredito istorija per tą laiką jau yra susiformavusi, ir jei mokėjai laiku, esi aukso vertės klientas.

Praktiškai tai atrodo taip: eini į konkuruojantį banką su savo dabartine kredito sutartimi. Jie paskaičiuoja, kiek tau liko mokėti, kokia tavo dabartinė palūkanų norma, ir pasiūlo savo variantą. Aš asmeniškai sutaupiau apie 80 eurų per mėnesį, kai persikėliau iš vieno didelio banko į kitą. Per metus – beveik tūkstantis eurų! Ir svarbiausia – mano kredito istorija liko nepaliestas. Tiesiog vienas kreditas buvo užbaigtas (senas), o kitas pradėtas (naujas), bet aš toliau mokėjau laiku ir atsakingai.

Kredito termino pratęsimas: lėtesnis bėgimas, bet vis tiek finišas

Šis būdas dažnai susilaukia paniuros reakcijos iš finansų guru, bet gyvenime ne visada galime elgtis pagal idealius scenarijus. Kai gimė antrasis vaikas, mums tiesiog reikėjo oro. Ne metų ar dvejų – bet bent pusės metų, kol susitvarkytume su nauja situacija.

Nuėjau į savo banką ir paprašiau pratęsti kredito terminą. Turėjau likusius 18 metų, pratęsėme iki 23 metų. Įmoka sumažėjo apie 120 eurų per mėnesį. Taip, bendrai permokėsiu daugiau palūkanų – tai yra minusas. Bet tuomet man reikėjo ne teorinės naudos po 20 metų, o realių pinigų šiandien.

Svarbiausia čia – kredito istorija išlieka nepaliesta. Tu toliau moki tą patį kreditą, tik kitomis sąlygomis. Bankas mato, kad tu aktyviai valdai savo finansus, deriniesi, bet nemeti visko. Tai geriau nei pradėti vėluoti su mokėjimais ar, dar blogiau, prašyti kredito atidėjimo.

Vienas patarimas: kai prašysite pratęsti terminą, iš karto pasidomėkite, ar galėsite vėliau daryti papildomas įmokas be baudų. Daugelis bankų tai leidžia, ir kai situacija pagerės, galėsite grąžinti į normalias vėžes be jokių papildomų išlaidų.

Palūkanų normų derybos: taip, tai įmanoma

Čia bus šokas daugeliui: su banku galima derėtis dėl palūkanų normos net neišeinant iš jo. Rimtai. Bet reikia žinoti, kaip tai daryti.

Prieš trejus metus mano draugas Tomas padarė genialų dalyką. Jis ėjo į kitą banką, gavo preliminarų pasiūlymą refinansuoti kreditą su 0.5% mažesne palūkanų norma. Bet vietoj to, kad iš karto sutiktų, jis nuėjo į savo banką ir paprasčiausiai parodė tą pasiūlymą.

„Klausykit, – jis pasakė, – aš esu jūsų klientas jau šešerius metus, mokėjau visada laiku, bet konkurentai siūlo man geresnę kainą. Ar galite kažką padaryti?” Ir žinot ką? Jie sumažino jo palūkanų normą 0.4%. Ne tiek, kiek konkurentai siūlė, bet užteko, kad jam apsimokėtų likti – nes refinansavimas vis tiek kainuoja (notaro išlaidos, naujos sutarties sudarymas ir pan.).

Esmė čia ta, kad bankui pigiau išlaikyti esamą gerą klientą nei ieškoti naujo. Bet jie nepasiūlys to patys. Tau reikia iniciatyvos. Ir svarbiausia – reikia turėti gerą kredito istoriją. Jei vėluoji su mokėjimais, niekas su tavimi derėtis nenorės.

Papildomų draudimų peržiūra: kas slepiasi smulkiame šrifte

Kai pasirašiau savo pirmąją kredito sutartį, banko darbuotoja buvo tokia maloni ir rūpestinga. „Žinote, geriau imkite ir gyvybės draudimą, ir nedarbo draudimą, ir turto draudimą pas mus – taip bus paprasčiau, viskas vienoje vietoje.” Skamba puikiai, tiesa?

Tik po poros metų, kai pradėjau gilintis, supratau, kad mokėjau apie 45 eurus per mėnesį už draudimus, kurių dalis buvo arba pernelyg brangūs, arba net nebūtini. Gyvybės draudimas būsto kreditui – taip, tai dažnai privaloma. Bet jo kaina gali labai skirtis priklausomai nuo draudimo bendrovės.

Padariau štai ką: nuėjau pas nepriklausomą draudimo brokerį ir paprašiau peržiūrėti visus savo draudimus. Paaiškėjo, kad galiu tą patį gyvybės draudimą gauti 15 eurų pigiau per mėnesį kitoje bendrovėje. Turto draudimą taip pat perkėliau. Iš viso sutaupiau apie 25 eurus per mėnesį – 300 eurų per metus!

Ir štai kas svarbu: kredito sutartyje dažniausiai yra įrašyta, kad turi turėti draudimą, bet ne būtinai to konkretaus banko draudimą. Pasitikrinkite savo sutartį. Dažniausiai galite rinktis bet kurią draudimo bendrovę, kuri atitinka minimalius reikalavimus.

Mokesčių lengvatų maksimalus išnaudojimas

Štai kur daugelis palieka pinigus ant stalo. Lietuvoje galima susigrąžinti dalį sumokėtų palūkanų per metinę pajamų deklaraciją. Tai nėra įmokos sumažinimas tiesiogine prasme, bet rezultatas panašus – daugiau pinigų lieka tavo kišenėje.

Už būsto kredito palūkanas galima susigrąžinti iki 15% (nuo iki 2000 eurų per metus sumokėtų palūkanų). Tai gali būti iki 300 eurų per metus! Bet žinot, kiek žmonių to nedaro? Dauguma. Arba nežino, arba tingisi, arba mano, kad tai per sudėtinga.

Realybėje tai užtrunka gal valandą per metus. Pasiimi iš banko pažymą apie sumokėtas palūkanas, įrašai VMI sistemoje „Mano VMI”, ir po kelių mėnesių gauni pinigus į sąskaitą. Aš pirmą kartą tai padariau 2020-aisiais ir gavau grąžą apie 230 eurų. Nuo tada darau kiekvienais metais.

Dar vienas dalykas – jei turi vaikų, yra papildomų lengvatų. Už kiekvieną išlaikytinį vaiką mokestinė bazė mažėja, o tai reiškia, kad galima susigrąžinti daugiau. Pasikalbėkite su buhalteriu arba pasinaudokite VMI konsultacijomis – jie iš tikrųjų padeda, ne tik baudžia.

Dalinio išpirkimo strategija: mažos sumos, didelis efektas

Čia bus šiek tiek priešinga logika nei pratęsimas, bet kartais abi strategijos gali veikti skirtingais gyvenimo etapais. Jei gauni premiją, mokesčių grąžą ar paveldėjimą – net nedidelė suma, įmokėta į kredito pagrindinę dalį, gali žymiai sumažinti mėnesines įmokas.

Mano atveju, kai gavau 1500 eurų premiją darbe, vietoj to, kad išleisčiau atostogoms ar naujam televizoriui, įmokėjau į kredito pagrindinę dalį. Bankas perskaičiavo grafiką, ir mėnesinė įmoka sumažėjo 23 eurais. Gal neskamba daug, bet per metus tai 276 eurai, per penkerius – jau 1380 eurų.

Svarbiausia čia – pasitikrinti, ar jūsų bankas leidžia daryti dalinio išpirkimo įmokas be baudų. Dauguma šiuolaikinių sutarčių tai leidžia, bet kai kurios senosios gali turėti apribojimų. Jei yra bauda už anksčiau laiko mokėjimą, apskaičiuokite, ar vis tiek apsimoka.

Dar vienas triukas: kai darai dalinį išpirkimą, dažniausiai gali pasirinkti – ar sumažinti mėnesinę įmoką, ar sutrumpinti kredito terminą. Jei tau reikia mažesnės įmokos dabar, rinkis pirmąjį variantą. Jei finansiškai jaučiesi stabiliai, antrasis variantas ilgalaikėje perspektyvoje sutaupys daugiau palūkanų.

Kai reikia kvėpavimo: laikinas mokėjimų sumažinimas

Paskutinis būdas, apie kurį nedaugelis žino – laikinas mokėjimų sumažinimas dėl sunkios finansinės situacijos. Tai nėra tas pats kas kredito atidėjimas (kuris tikrai kenkia kredito istorijai). Tai yra oficialus susitarimas su banku, kai trumpam laikui sumažini įmokas.

Mano pusseserė tai panaudojo, kai jos vyras buvo hospitalizuotas ir tris mėnesius negalėjo dirbti. Ji nuėjo į banką su medicininiais dokumentais ir paaiškino situaciją. Bankas leido trim mėnesiams mokėti tik palūkanas, be pagrindinės dalies. Įmoka sumažėjo beveik perpus.

Taip, tie trys mėnesiai buvo pridėti prie kredito termino pabaigoje, ir bendrai ji sumokės šiek tiek daugiau. Bet svarbiausia – ji mokėjo laiku, nors ir mažiau, ir jos kredito istorija liko švari. Jokių vėlavimų, jokių pažymų apie problemas.

Čia svarbu suprasti skirtumą: jei tiesiog nustoji mokėti arba prašai „atidėti” mokėjimus neoficialiai, tai kenkia kredito istorijai. Bet jei oficialiai susitari su banku dėl laikino sumažinimo, pasirašai papildomą susitarimą – tai yra visiškai legalu ir nepalieka neigiamų pėdsakų.

Ką daryti rytoj: tavo asmeninis planas

Žinau, dabar galvoji – gerai, daug informacijos, bet nuo ko pradėti? Leisk pasidalinti, kaip aš pats tai dariau ir ką rekomenduočiau tau.

Pirmas žingsnis – surink visus savo kredito dokumentus. Sutartį, mokėjimų grafiką, draudimų polisus. Pasižiūrėk, kiek tau liko mokėti, kokia palūkanų norma, kokie draudimai pridėti. Tai užtruks gal valandą, bet be šios informacijos negalėsi judėti toliau.

Antras žingsnis – nuspręsk, ko tau reikia. Ar tau reikia sumažinti įmoką dabar, net jei ilgalaikėje perspektyvoje sumokėsi daugiau? Ar gali paaukoti šiek tiek laiko ir pastangų refinansavimui, kad sutaupytum rimčiau? Nėra teisingo atsakymo – priklauso nuo tavo situacijos.

Trečias žingsnis – pradėk nuo lengviausių dalykų. Peržiūrėk draudimus – tai gali padaryti per savaitę ir sutaupyti pinigų be jokių derybų su banku. Užpildyk mokesčių deklaraciją ir susigrąžink palūkanas – vėl, nesudėtinga ir nieko nekainuoja.

Ketvirtas žingsnis – jei reikia daugiau, pradėk derybas. Eik į kitus bankus, gauk pasiūlymus refinansavimui. Net jei nesiruoši keisti banko, tie pasiūlymai bus tavo derybinis koziris su dabartiniu banku.

Penktas žingsnis – jei situacija sunki, nekentėk tyloje. Geriau eiti į banką ir kalbėti atvirai, nei pradėti vėluoti su mokėjimais. Bankai žmonės, jie supranta, kad gyvenime būna įvairių situacijų. Bet jiems reikia iniciatyvos iš tavo pusės.

Ir pats svarbiausias patarimas, kurį galiu duoti – nebijokit klausinėti ir derėtis. Pirmą kartą, kai ėjau į banką prašyti pakeisti sąlygas, rankos drėbėjo. Jaučiausi tarsi prašyčiau išmaldos. Bet paskui supratau – tai verslas. Tu esi klientas, jie teikia paslaugą, ir abi pusės gali ieškoti geriausio sprendimo.

Per pastaruosius penkerius metus, naudodamas šiuos metodus, sumažinau savo kredito įmoką iš 520 eurų iki 380 eurų per mėnesį. Tai 140 eurų, kurie dabar lieka šeimai – vaikų būreliams, atostogoms, ar tiesiog ramybei. Ir mano kredito istorija? Švari kaip ašara. Net geresnė nei buvo, nes rodau, kad aktyviai valdau savo finansus.

Taigi, nesvarbu, ar tavo įmoka 200 eurų ar 2000 eurų – visada yra būdų ją optimizuoti. Reikia tik šiek tiek drąsos, kantrybės ir noro išsiaiškinti. Bankai nepasakys tau visko patys, bet jei klausi teisingų klausimų, atsakymai egzistuoja. Ir kas žino, gal už metų tu būsi tas, kuris dalysis savo sėkmės istorija su kitais.