Kai protėvių keliai veda į kalnus

Vaikštau Vilniaus senamiesčiu ir žiūriu į tuos pačius akmenis, kuriais prieš šimtmečius vaikščiojo mūsų protėviai. Tačiau kai kurie lietuviai renkasi dar įspūdingesnius būdus prisiliesti prie savo šaknų – jie keliauja į kalnus senaisiais baltų prekybos ir migracijos keliais. Nesu vienas iš tų drąsuolių, bet turėjau progą pakalbinti kelis tokius entuziastus, ir jų pasakojimai tiesiog užbūrė.

Lietuvių alpinistų bendruomenė nėra didelė, bet ji kupina aistros ir ryžto. Pastaraisiais metais vis daugiau jų atsigręžia į istorines baltų keliones, bandydami atkartoti protėvių maršrutus, kurie kadaise jungė Baltijos pakrantę su tolimomis žemėmis. Šios ekspedicijos – tai ne tik sportinis iššūkis, bet ir savotiškas laiko tiltas, jungiantis mus su senąja baltų kultūra.

Gintaro keliu į Alpių viršukalnes

„Kai pirmą kartą išgirdau apie Gintaro kelią, įsivaizdavau tik prekybinį maršrutą pajūriu,” – pasakoja Marius, 38-erių alpinistas iš Kauno. „Bet kai pradėjau gilintis, supratau, kad baltų pirkliai keliavo ir per kalnus, ypač Alpėse.”

Gintaro kelias – tai senovinis prekybos maršrutas, kuriuo baltų gintaras keliavo į Romos imperiją ir kitas Viduržemio jūros civilizacijas. Šis kelias vedė ne tik per lygumas, bet ir per kalnynus, įskaitant Alpes.

2019 metais grupė lietuvių alpinistų, tarp jų ir Marius, nusprendė įveikti dalį šio maršruto per Alpių kalnus. Jie pradėjo kelionę nuo šiaurės Italijos, kur archeologai yra radę baltų gintaro dirbinių, ir kopė į viršukalnes, kurias, manoma, galėjo kirsti senovės prekiautojai.

„Keisčiausia buvo tai, kad kartais tiesiog jausdavome, jog einame teisingu keliu,” – prisimena Marius. „Vienoje vietoje, netoli Brennerio perėjos, radome akmenų krūvą, kuri atrodė kaip senas kelrodis. Archeologai vėliau patvirtino, kad tai galėjo būti senovinės navigacijos sistemos dalis.”

Prūsų pėdsakais Karpatuose

Kitas įdomus projektas – „Prūsų pėdsakais” – gimė 2021 metais, kai istorikė ir alpinistė Gintarė Juodytė suorganizavo ekspediciją į Karpatus. Istoriniai šaltiniai mini, kad dalis prūsų, bėgdami nuo kryžiuočių persekiojimo, galėjo pasiekti Karpatų kalnus ir ten įkurti naujas gyvenvietes.

„Mes ieškojome ne tik fizinių įrodymų, bet ir bandėme pajusti tą kelią,” – pasakoja Gintarė. „Kopėme į kalnus su 13-14 amžiaus apranga ir įrankiais, naudojome tik to meto žemėlapius ir navigacijos metodus.”

Ekspedicija truko tris savaites, ir jos dalyviai įveikė beveik 300 kilometrų per kalnus. Jie aplankė keletą vietovių, kur, anot legendų ir kai kurių istorinių užuominų, galėjo apsistoti prūsų pabėgėliai.

„Viename Rumunijos kaime sutikome žmones, kurių tarmėje buvo žodžių, skambančių kaip baltiški,” – prisimena Gintarė. „Vienas senukas mums parodė savo prosenelio paliktą medinį amuletą, kuris stebėtinai priminė prūsiškas formas. Tai buvo jaudinantis momentas.”

Technologijos senovės takuose

Šiuolaikiniai alpinistai, sekantys baltų pėdomis, naudoja modernias technologijas, kad atkurtų senovinius maršrutus. GPS įrenginiai, palydoviniai žemėlapiai ir 3D modeliavimas padeda nustatyti labiausiai tikėtinus kelius, kuriais galėjo keliauti mūsų protėviai.

Tomas Rimkus, IT specialistas ir alpinistas mėgėjas, sukūrė specialią programėlę „Baltų takai”, kuri jungia archeologinius duomenis su geografine informacija.

„Programėlė analizuoja reljefą, istorinius duomenis apie baltų gyvenvietes ir radinius, bei modeliuoja labiausiai tikėtinus maršrutus,” – aiškina Tomas. „Ji taip pat atsižvelgia į senovės keliautojų galimybes – kiek jie galėjo nueiti per dieną, kokias kliūtis įveikti.”

Ši programėlė jau padėjo suplanuoti kelias ekspedicijas, įskaitant 2022 metų žygį per Karpatų kalnus, sekant galimą baltų migracijos kelią į pietryčius.

Kai alpinizmas susitinka su archeologija

Įdomu tai, kad šios ekspedicijos kartais virsta rimtais archeologiniais atradimais. 2020 metais grupė lietuvių alpinistų, kopdama į vieną iš Alpių viršūnių, aptiko senovinį stovyklavietės likučių, kurioje buvo rasta gintaro gabalėlių ir keramikos šukių, būdingų baltų kultūrai.

„Mes nebuvome pasiruošę tokiam atradimui,” – pasakoja ekspedicijos vadovas Darius. „Tiesiog ieškojome vietos pasistatyti palapines, kai pastebėjome keistai išdėliotus akmenis. Pradėjome kasti ir radome ugniaviečių pėdsakus, o vėliau – ir tuos artefaktus.”

Archeologai vėliau patvirtino, kad radiniai gali būti susiję su baltų prekiautojais, keliavusiais Gintaro keliu maždaug 1-2 amžiuje po Kristaus. Tai buvo reikšmingas atradimas, patvirtinantis baltų prekybinių ryšių mastą.

Iššūkiai ir pavojai senovės takais

Keliauti senoviniais baltų takais nėra lengva. Šiuolaikiniai alpinistai susiduria su daugybe iššūkių, bandydami atkartoti protėvių maršrutus.

„Didžiausias iššūkis – tai, kad daugelis senųjų takų tiesiog nebeegzistuoja,” – aiškina Gediminas, alpinistas su 15 metų patirtimi. „Upės pakeitė vagas, miškai išnyko arba atsirado naujose vietose, kalnų šlaitai nuslinkę. Mes turime rekonstruoti galimus maršrutus pagal istorines užuominas ir logišką mąstymą.”

Kitas iššūkis – šiuolaikinės sienos ir apribojimai. Senovės baltai keliavo laisvai, o šiuolaikiniai alpinistai turi kirsti valstybių sienas, gauti leidimus, spręsti biurokratines problemas.

„Kartą mums teko tris dienas laukti specialaus leidimo įeiti į nacionalinį parką Slovakijoje, nes mūsų maršrutas ėjo per saugomą teritoriją,” – prisimena Gediminas. „Senovės baltams tokių problemų tikrai nebuvo!”

Nepaisant šių iššūkių, lietuvių alpinistai kasmet organizuoja vis naujas ekspedicijas, sekdami senaisiais baltų keliais. Jie ne tik išbando savo jėgas kalnuose, bet ir prisiliečia prie savo kultūrinio paveldo, geriau supranta protėvių gyvenimo būdą ir drąsą.

Pėdsakai, vedantys į ateitį

Ką reiškia šios ekspedicijos šiuolaikinei lietuvių tapatybei? Manau, jos mums primena, kad mūsų protėviai nebuvo užsidarę savo kaimeliuose – jie keliavo, prekiavo, bendravo su kitomis tautomis, drąsiai įveikdami kalnus ir kitas kliūtis.

Kalbėdamasis su šiais moderniais baltų kelių tyrinėtojais, supratau, kad jie jaučia ypatingą ryšį su praeitimi. „Kai kopiame tais pačiais takais, kuriais galbūt ėjo mūsų protėviai, jaučiame savotišką laiko tėkmės sulėtėjimą,” – sako Gintarė. „Staiga tūkstantis metų neatrodo toks ilgas laikas.”

Jei svajoji prisijungti prie tokios ekspedicijos, pradėk nuo gero pasirengimo. Alpinizmas reikalauja fizinės ištvermės ir techninių įgūdžių. Pradėk nuo mažesnių žygių Lietuvos kalvomis, paskui pereik prie Karpatų ar Tatros kalnų. Domėkis baltų istorija, prekybos keliais, migracijomis – tai padės geriau suprasti maršrutus.

Ir svarbiausia – nebijok svajoti. Mūsų protėviai drąsiai žengė į nežinomybę, kirto kalnus ir jūras. Galbūt ši drąsa teka ir tavo kraujyje, tik laukia tinkamo momento atsiskleisti. O kol ruošiesi savo didžiajai ekspedicijai, prisimink, kad kiekvienas žingsnis, kiekvienas įkopimas į kalną yra ne tik fizinė kelionė, bet ir savotiška kelionė laiku, jungianti mus su tais, kurie vaikščiojo šia žeme prieš mus.

Pagal: http://www.baltuzygiai.lt