Informacijos revoliucija mūsų kišenėse

Prisiminkite rytą prieš dešimt metų. Pabundote, įjungėte televizorių ar radiją, galbūt perskaitėte laikraštį su kava. Informacija ateidavo iš kelių patikimų šaltinių, o jūs turėjote prisitaikyti prie jų grafiko. Dabar? Akimirka po pabundimo jūsų telefonas jau pilnas pranešimų – naujienos, el. laiškai, socialinių tinklų atnaujinimai, programėlių įspėjimai. Virtualūs pranešimai tapo mūsų informacijos vartojimo stuburu, ir šis pokytis yra daug gilesnis, nei galėtume pagalvoti.

Virtualūs pranešimai – tai ne tik techninė funkcija, leidžianti gauti žinutes. Tai fundamentaliai pakeitė mūsų santykį su informacija. Anksčiau mes ieškodavome informacijos, dabar ji pati mus suranda. Anksčiau turėdavome laukti naujienų laidos, dabar svarbiausios žinios atsiranda ekrane per kelias sekundes po įvykio. Šis pokytis atrodo patogu, bet kartu kelia klausimų apie mūsų dėmesio kontrolę, informacijos kokybę ir net psichikos sveikatą.

Kaip pranešimai pertvarkė mūsų dėmesį

Žmogaus smegenys nėra sukurtos nuolat perjunginėti dėmesį. Mūsų protėviai galėjo ramiai medžioti, rinkti uogas ar kurti įrankius be nuolatinių pertraukimų. Dabar vidutinis žmogus gauna apie 60-80 telefono pranešimų per dieną, o kai kurie – net iki 200. Kiekvienas pyptelėjimas, vibracija ar ekrano užsidegimas sukelia nedidelį streso atsaką smegenyse.

Įdomiausia tai, kad net neatidarę pranešimo, mes jau esame paveikti. Tyrimai rodo, kad vien žinojimas apie negautą pranešimą sumažina mūsų gebėjimą susikaupti maždaug 20 procentų. Tai tarsi nuolatinis fonas, kuris veikia mūsų kognityvinius išteklius. Direktorius per svarbų susitikimą, studentas ruošdamasis egzaminui, vairuotojas kelyje – visi patiriame šį nuolatinį dėmesio fragmentavimą.

Bet ne viskas taip niūru. Virtualūs pranešimai taip pat išmokė mus efektyviau filtruoti informaciją. Jaunesni žmonės, užaugę su išmaniaisiais telefonais, dažnai geriau sugeba greitai įvertinti pranešimo svarbą ir nuspręsti, ar jis vertas dėmesio. Tai naujas įgūdis, kurio ankstesnės kartos tiesiog nereikalavo.

Personalizacijos dviprasmiškumas

Viena didžiausių virtualių pranešimų galių – gebėjimas pritaikyti informaciją konkrečiam žmogui. Algoritmai stebi, ką skaitome, kuo dalinamės, ką perkame, ir atitinkamai parenka, kokius pranešimus mums siųsti. Jei domitės kelionėmis, gausite pasiūlymus apie skrydžius. Jei sekate politines naujienas, jūsų pranešimų srautas bus pilnas politinių įvykių.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo puiku – gavote tik tai, kas jus domina. Tačiau čia slypi problema, kurią ekspertai vadina „informacijos burbulu” ar „aido kamera”. Kai gaunate tik tokią informaciją, kuri patvirtina jūsų esamas nuostatas, jūsų pasaulėžiūra siaurėja. Politiškai konservatyvus žmogus gaus konservatyvias naujienas, liberalus – liberalias. Abiejų supratimas apie vienas kitą darosi vis labiau iškraipytas.

Praktiškai tai reiškia, kad turime sąmoningai kovoti su šia tendencija. Užsiprenumeruokite naujienų šaltinius, kurie neatitinka jūsų įprastų pažiūrų. Leiskite algoritmams kartais jus nustebinti. Išjunkite kai kuriuos personalizacijos nustatymus. Taip, gali pasirodyti nepatogu gauti informaciją, kuri nesutampa su jūsų nuomone, bet būtent tai ir padeda augti kaip asmenybei.

Greitis prieš tikslumą

Virtualūs pranešimai sukūrė kultūrą, kurioje greitis tampa svarbesnis už tikslumą. Naujienų organizacijos konkuruoja dėl to, kas pirmasis išsiųs pranešimą apie svarbų įvykį. Kartais tai reiškia, kad informacija išsiunčiama nepakankamai patikrinta. Prisiminkite, kiek kartų matėte pranešimą apie kokį nors įvykį, o vėliau paaiškėdavo, kad detalės buvo neteisingos ar net visa istorija buvo klaidinga.

Šis skubėjimas turi realių pasekmių. 2013 metais po sprogimų Bostono maratone socialiniuose tinkluose ir naujienų pranešimuose buvo klaidingai identifikuoti keli nekalti žmonės kaip įtariamieji. Jų nuotraukos ir vardai plito žaibiškai, sukeldami jiems ir jų šeimoms milžinišką stresą. Tai ekstremalus pavyzdys, bet panašūs dalykai vyksta mažesniu mastu kiekvieną dieną.

Ką su tuo daryti? Pirmiausia, išmokite atpažinti skirtumą tarp „skubios” ir „svarbios” informacijos. Dauguma pranešimų, kurie atrodo skubūs, iš tikrųjų tokie nėra. Antra, prieš dalindamiesi informacija, kuri atrodo šokiruojanti, skirkite minutę patikrinti šaltinį. Ar tai patikima organizacija? Ar kiti šaltiniai patvirtina šią informaciją? Šis paprastas įprotis gali apsaugoti jus nuo netikslios informacijos skleidimo.

Pranešimų ekonomika ir mūsų elgesys

Dauguma nemokamų programėlių ir paslaugų uždirba pinigus ne iš jūsų, o iš jūsų dėmesio. Kuo daugiau laiko praleidžiate programėlėje, tuo daugiau reklamų matote, tuo daugiau duomenų apie jus surenkama. Virtualūs pranešimai yra pagrindinis įrankis, kuriuo šios kompanijos naudojasi, kad jus sugrąžintų į programėlę.

Tai nėra atsitiktinumas, kad socialiniai tinklai siunčia pranešimus apie tai, kad „jūsų draugas ką tik paskelbė nuotrauką” ar „kažkas pakomentavo jūsų įrašą prieš 5 minutes”. Šie pranešimai sukurti taip, kad aktyvuotų dopamino sistemą jūsų smegenyse – tą pačią sistemą, kuri reaguoja į maistą, seksą ar narkotikus. Tai ne metafora – tai tikras neurologinis mechanizmas.

Suprasdami šią ekonomiką, galime priimti sąmoningesnius sprendimus. Daugelis žmonių jaučia, kad yra „priklausomi” nuo savo telefonų, bet iš tikrųjų jie yra priklausomi nuo kruopščiai suprojektuotų sistemų, kurios siekia sukurti būtent tokį jausmą. Gera žinia ta, kad galite perimti kontrolę. Išjunkite visus nebūtinus pranešimus. Palikite tik tuos, kurie tikrai atitinka jūsų prioritetus – galbūt šeimos narių žinutes ar darbo el. laiškus, bet tikrai ne kiekvieno „patinka” socialiniame tinkle.

Informacijos perteklius ir psichikos sveikata

Yra paradoksas šiuolaikiniame informacijos amžiuje: turėdami prieigą prie beveik visos žmonijos žinių, dažnai jaučiamės labiau suglumę nei išsilavinę. Nuolatinis pranešimų srautas gali sukelti tai, ką psichologai vadina „informacijos perdoze” – būseną, kai smegenys tiesiog nebegali apdoroti visos gaunamos informacijos.

Simptomai gali būti įvairūs: sunkumai priimant sprendimus, nuolatinis nerimo jausmas, miego sutrikimai, koncentracijos problemos. Kai kurie žmonės praneša jaučiantys nuolatinį FOMO (fear of missing out – baimę kažką praleisti), kai išjungia pranešimus. Kiti patiria „pranešimų nerimą” – nuolatinį laukimą, kada ateis kitas pranešimas, ir stresą, kai jų ateina per daug.

Tyrimai rodo ryšį tarp dažno socialinių medijų naudojimo (ypač reaguojant į pranešimus) ir padidėjusio depresijos bei nerimo lygių, ypač tarp jaunų žmonių. Tai nereiškia, kad technologijos yra blogos savaime, bet tai reiškia, kad turime sąmoningai valdyti savo santykį su jomis.

Praktiškai tai gali reikšti „skaitmeninių detoksų” – laikotarpių, kai sąmoningai išjungiate pranešimus ar net visą telefoną. Kai kurie žmonės praktikuoja „telefono sabbatą” – vieną dieną per savaitę be telefono. Kiti nustato griežtas taisykles, pavyzdžiui, jokių telefonų miegamajame ar per valandą prieš miegą. Raskite tai, kas veikia jums.

Darbo ir asmeninio gyvenimo ribų nykimas

Prieš išmaniuosius telefonus ir virtualius pranešimus, darbo ir asmeninio gyvenimo ribos buvo gana aiškios. Išėjote iš biuro – baigėte darbą. Dabar jūsų viršininkas gali atsiųsti el. laišką 22 valandą vakaro, o jūs gausite pranešimą, net jei esate namuose su šeima. Ši nuolatinė pasiekiamumas sukūrė kultūrą, kurioje daugelis žmonių jaučiasi įpareigoti būti „visada prisijungę”.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, net priimti įstatymai, garantuojantys darbuotojams „teisę atsijungti” – teisę neatsiliepti į darbo susirašinėjimą ne darbo metu. Tai rodo, kad problema yra pakankamai rimta, kad reikėtų įstatyminės apsaugos. Tačiau net be tokių įstatymų, galite nustatyti savo ribas.

Vienas efektyvus būdas – sukurti aiškius laikotarpius, kada esate pasiekiamas darbui, ir kada ne. Informuokite kolegas ir klientus apie šiuos laikotarpius. Naudokite telefono funkcijas, leidžiančias automatiškai nutildyti darbo pranešimus po tam tikros valandos. Jei esate vadovas, duokite pavyzdį – nesiųskite el. laiškų pavaldiniams vėlai vakare, net jei patys dar dirbate. Tai sukuria kultūrą, kurioje gerbiamos asmeninės ribos.

Ateities perspektyvos ir galimybės

Technologijos, kurios sukūrė virtualių pranešimų problemą, taip pat gali padėti ją išspręsti. Naujos dirbtinio intelekto sistemos tampa vis geresnės filtruojant pranešimus pagal tikrąją svarbą. Vietoj to, kad gautumėte 50 pranešimų per dieną, ateityje jūsų telefonas galbūt galės suprasti, kad tik 5 iš jų tikrai reikalauja jūsų dėmesio, o kitus gali tiesiog suarchyvuoti jums peržiūrėti vėliau.

Kai kurios kompanijos jau eksperimentuoja su „sąmoningo dizaino” principais – kuriamos programėlės, kurios siekia ne maksimaliai užimti jūsų dėmesį, o padėti jums pasiekti jūsų tikslus ir tada leisti jums grįžti į gyvenimą. Pavyzdžiui, navigacijos programėlė, kuri ne tik parodo kelią, bet ir automatiškai išjungia visus kitus pranešimus, kol vairuojate, arba meditacijos programėlė, kuri sąmoningai riboja, kaip dažnai gali jums siųsti pranešimus.

Auganti sąmonė apie šias problemas taip pat skatina kultūrinį pokytį. Vis daugiau žmonių pradeda vertinti „skaitmeninį minimalizmą” – požiūrį, kai technologijas naudojate tik tada, kai jos tikrai prideda vertės jūsų gyvenimui. Tai nėra technologijų atmetimas, o sąmoningas jų naudojimas.

Kaip atgauti kontrolę savo skaitmeniniame gyvenime

Galbūt skaitydami šį straipsnį jau keletą kartų patikrinote savo telefoną. Tai normalu – mes visi esame įpratę prie nuolatinio informacijos srauto. Bet tai nereiškia, kad turime su tuo susitaikyti. Štai keletas konkrečių žingsnių, kuriuos galite žengti jau šiandien:

Pirmiausia, atlikite pranešimų auditą. Eikite į telefono nustatymus ir peržiūrėkite kiekvienos programėlės pranešimus. Klauskite savęs: ar šis pranešimas tikrai padeda man gyventi geresnį gyvenimą? Jei ne – išjunkite. Daugumai žmonių pakanka palikti pranešimus tik žinutėms, skambučiams ir galbūt kalendoriui. Viskas kita – socialiniai tinklai, naujienos, žaidimai, apsipirkimo programėlės – gali būti išjungta be jokių realių pasekmių.

Antra, sukurkite „be telefono” zonas ir laikus. Galbūt tai pietūs su šeima, pirmoji valanda po grįžimo iš darbo, ar paskutinė valanda prieš miegą. Šiais laikais telefonas lieka kitame kambaryje ar bent jau apverstas ekranu žemyn ir nutildytas. Pradžioje gali būti nepatogu, bet dauguma žmonių praneša, kad po savaitės ar dviejų tai tampa natūralu ir net malonu.

Trečia, pakeiskite savo santykį su naujienomis. Vietoj to, kad reaguotumėte į kiekvieną naujienų pranešimą, nustatykite vieną ar du konkrečius laikus per dieną, kada sąmoningai perskaitote naujienas. Tai gali būti rytinė kava ar pietų pertrauka. Svarbiausios naujienos vis tiek jus pasieks, bet jūs kontroliuosite, kada ir kaip jas suvartojate.

Ketvirta, naudokite technologijas, kad kovotumėte su technologijomis. Dauguma telefonų dabar turi funkcijas, rodančias, kiek laiko praleidžiate kiekvienoje programėlėje. Peržiūrėkite šią statistiką – ji gali būti šokiruojanti. Tada nustatykite limitus programėlėms, kuriose praleidžiate per daug laiko. Taip pat yra programėlių, kurios blokuoja kitas programėles tam tikrais laikotarpiais ar net leidžia draugui nustatyti slaptažodį, kad negalėtumėte jų atidaryti impulsyviai.

Penkta, praktikuokite sąmoningumą. Kai jaučiate norą patikrinti telefoną, sustokite sekundei ir paklauskite savęs: ko aš iš tikrųjų ieškau? Dažnai tai nėra konkreti informacija, o tiesiog įprotis ar bandymas užpildyti nuobodulį. Kartais geriausia reakcija – tiesiog leisti tam jausmui praeiti ir sutelkti dėmesį į tai, ką darote dabar.

Virtualūs pranešimai niekur nedingsta. Jie tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Bet tai nereiškia, kad turime būti jų įkaitai. Suprasdami, kaip jie veikia, kodėl jie taip veikia ir kokį poveikį jie daro mūsų gyvenimui, galime priimti sąmoningesnius sprendimus. Galime naudoti technologijas kaip įrankius, kurie tarnauja mūsų tikslams, o ne kaip šeimininkus, kurie diktuoja, kaip praleidžiame savo laiką ir dėmesį. Galiausiai, tai ne apie technologijų atmetimą, o apie jų sąmoningą integravimą į gyvenimą, kuris atspindi mūsų tikrąsias vertybes ir prioritetus.